Kiek gėlytėje lapelių,
Tiek burnytėje dantelių.
Visi valo šepetukais,
Bet vis skauda tie dantukai.
Maži vaikai grąžto bijo,
Bet nevengia saldumynų;
Užsimiršta visa baimė,
Ledinukai-tikra laimė.
Sėdi kėdėje ir vyrai -
Pypkė gal dantis surijo.
Moterėlėms jų vaikiukai
Dantukus kelis išlupo-
Mėnesius ilgus nešiojo,
Savo grožį paaukojo.
Pas dantistus tokios eilės,
Kaip nėštumas-ilgos ilgos.
Kol sulauki šios pagalbos,
Nebėra ir ką betraukia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą