Retai kada pasiseka
Taip iš arti matyti
Alksnio žirginėlius -
Jisai gudrus,
Juos pakelia aukštai,
Kad vėjas pūstų,
Apvaisintų naują grūdą -
Mažut mažutėlį,
Kad pasisėtų jis,
Nors ir toli toli labai.
Taip nepradingsta giminė,
Valia senelių-užgimti
Ir užaugti medžiais dideliais.
Kodėl dabar nuvirto
Medis nelauktai?
Gal liko, nors žemai,
Svajonių pumpurai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą