Vis durys -
Nerakintos,
Atlapos -
Ir svetimos, ir savos...
Ir žingsniai, žingsniai
Kojų, kurių laukei ;
Gal ir tos,
Kurios be batų,
Iš toli keliavo...
Atidariau ir langus,
Tegu vėjas siaučia
Į krūtinę mano,
Tavo...
Oi, iš akių versmės
Atsigeria ir lygumų erdvės,
Atsineša melodiją
Prie stalo-iš manęs.
O gal tai-tavo?..
Tik neišeik,
Kol mūsų sielos
Nedainavo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą