„Pagailėjo Dievas Juozapotos-atėmė jai protą“.
J.Biliūnas
Vis kryžiai, kryžiai
Prie kiekvienos kryžkelės,
Prie tako į pirkelę;
Ant ąžuolų, klevų
Smūtkeliai- maži ar didesni.
Dabar tik žymės,
Medžių randai atviri.
O ėjo žmonės
Į sukilimus, į karą
Tikėdami mumis,
Kad būsime laisvi.
Laisvi nuo prietarų ,-
Kaip tikro maro,-
Nuo rankos iš Rytų,
Nuo savo pykčio,
Keršto tam, kuris nesibroliavo,
Ir nuo pavydo pelenų...
Tai vis tie debesėliai,
Užstojantys šviesos miražą,
Sekioja iš paskos,-
Kaip Juozapotos žvilgsnis:
„Petriukas gal sugrįš?“...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą