Nutryniau rytą tulpių raštą
Nuo seno lango -
Toliau šviesu šviesu.
Pasirėmiau ant šylančios palangės
Ir užsimerkiau
Nuo pirmųjų spindulių.
Einu dabar per ryto rasą;
Po kelių žingsnių
Atgalios atsigrįžtu,
Oi, kokia tiesi brydė
Per purienų brastą -
Pavasario saulutės žiūri,
Seka iš paskos...
Ir ievos plaukuose paskęsta,
Baltuoja žiedų kasos
Ant mano pečių.
Nejaugi jau diena
Jau reikia atsimerkti?
O aš dar pievomis norėjau bristi,
Kiek tenai takų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą