2011 m. kovo 21 d., pirmadienis

Latavėnai




Pirmieji darbo metai
Visada atrodo sunkūs,
Bet šie prisiminimai
Tokie įspūdžių pilni,
Kai jaunos kojos
Per pusnyną brenda
Ir kitą sau pasaulį atrandi.
Nuo Anykščių į Latavėnus -
Geras kelio tarpas;
Mėnulis šviečia ,
O tu namo eini
Ir vėl grįžti,
Nes jau varpelis šaukia,-
Nepavėluosi, pamoka anksti.
Bet kojos pačios
Į kiemelį traukia,
Kur senas spaustuvininkas
Ir jo Laisvosios Lietuvos
Darbai lentynose
Dar tebeguli sukrauti:
„Trimitas“ir „Tėvynės Aidas“,
Dar ryšuliai keli.
Skaitau, skaitau ir nejuntu,
Kad greitai rytas,
O senutėlis krėsle snaudžia...
Žinau-jam gera,
Kai jo viso amžiaus darbas
Man bėga prieš akis...
Ir senos nuotraukos, ir tekstai
Senoviška kalba ataidi -
Štai Lietuvos kariai dar ant arklių,
A. Smetona priima paradą,-
Tekste vadina jį Tėvu.
Ir gegužinėse mergaitės
Su tautiniais drabužiais,
Skrybėlėti bernužėliai
Stovi pulkeliu;
Paminklų atidarymai
Su vėliava trispalve -
Niekuomet neužmiršiu šių spalvų.
Ir taip bent kartą per savaitę
Buvau pas jį sava-jau ne svečiu.
O sako, „Sąjūdis „ atėjo nejučia
Į Mokslų Akademiją...
Oi, netiesa...jis ėjo su senoliais,
Kurių neatmenam net pavardžių.
Dabar tikrai jų nebėra
Tarp mūsų -
Liudininkų tų dienų.
Aš galvą ir dabar
Tiktai prieš juos lenkiu.
Ona Baliukienė.1968/69 m. atsiminimai.

1 komentaras:

Unknown rašė...

Is tiesu- atminti issaugojo ne kokia nors Mokslu akademija (kur jos, tos AKADEMIJOS, ismintis, kur jos receptai dabar?), o paprasti senoliai, Lietuvos eiliniai...