Latavėnai

Pirmieji darbo metai
Visada atrodo sunkūs,
Bet šie prisiminimai
Tokie įspūdžių pilni,
Kai jaunos kojos
Per pusnyną brenda
Ir kitą sau pasaulį atrandi.
Nuo Anykščių į Latavėnus -
Geras kelio tarpas;
Mėnulis šviečia ,
O tu namo eini
Ir vėl grįžti,
Nes jau varpelis šaukia,-
Nepavėluosi, pamoka anksti.
Bet kojos pačios
Į kiemelį traukia,
Kur senas spaustuvininkas
Ir jo Laisvosios Lietuvos
Darbai lentynose
Dar tebeguli sukrauti:
„Trimitas“ir „Tėvynės Aidas“,
Dar ryšuliai keli.
Skaitau, skaitau ir nejuntu,
Kad greitai rytas,
O senutėlis krėsle snaudžia...
Žinau-jam gera,
Kai jo viso amžiaus darbas
Man bėga prieš akis...
Ir senos nuotraukos, ir tekstai
Senoviška kalba ataidi -
Štai Lietuvos kariai dar ant arklių,
A. Smetona priima paradą,-
Tekste vadina jį Tėvu.
Ir gegužinėse mergaitės
Su tautiniais drabužiais,
Skrybėlėti bernužėliai
Stovi pulkeliu;
Paminklų atidarymai
Su vėliava trispalve -
Niekuomet neužmiršiu šių spalvų.
Ir taip bent kartą per savaitę
Buvau pas jį sava-jau ne svečiu.
O sako, „Sąjūdis „ atėjo nejučia
Į Mokslų Akademiją...
Oi, netiesa...jis ėjo su senoliais,
Kurių neatmenam net pavardžių.
Dabar tikrai jų nebėra
Tarp mūsų -
Liudininkų tų dienų.
Aš galvą ir dabar
Tiktai prieš juos lenkiu.
Ona Baliukienė.1968/69 m. atsiminimai.