Kaip mėlynas dangus
Ar tyros melsvos akys
Per Švento Juozo dieną
Pražysta ant kalvų,
Kad sveikintų rytojų
Ir trumpindamos naktį,
Sušildytų, paleistų
Nuo ledo upelius.
Žibutes neša tėčiui,
Pasveikina ir mamą,
Vaikučių akyse – šviesu,
Gyvenkime ir džiaukimės
Žibutėmis ir saule,
Jinai jau anksčiau teka,
Nusirita per dangų
Ryškiu kamuoliuku.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą