Ir mažas vieversys pragysta,
Pasikelia nuo žemės,
Kai mato tyrą dangų
Ir šaukiasi taikos,
Kad jo vaikai nežūtų
Dienos neišgyvenę,
Nutrūktų jau tada
Ir vyturio skardi giesmė.
Dėl ko mes gimėme,
Dėl ko toliau gyvename,
Kad kurtume pasaulį
Ir savo trobose,
Kiekvienas mažas mato
Ryte gražią saulę,
Ramybėje užmiega vakare.
Pabūkim vyturiais pasauliui,
Skardenkime visiems:
TAIKA!
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą