Nurimsta ir širdis –
Ritmingai plaka,
Stoviu prie upelio,
Pakrantėje – mes vieniši,
Palinkęs baltas beržas,
Laša iš jo šakos sula...
Gal ją aplamdė vėjas,
Saulė pakilo ir upeliu
Nurieda lašas –
Saldus ir žaižaruojantis –
Pasroviui iki upės vagos…
Mano svajonė blizga,
Sula laša vis po lašą
Žibutei virš galvos,
Nurimsta vos pasiekusi
Trykštančią gyvybės versmę,
Iš kurios ir upelis teka,
Beržui į šaknis – sula.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą