Kiek sukurta daiktų,
Kad pagamintų batą,
Jis tik tada malonus,
Kada naujas ir švarus,
Kol nebrido per purvą,
Svetimas žemes,
Nemindė jų pasėlių,
Nesusitepė krauju…
Kiek yra žodžių su priesaga „batas’’,
Tada pradžia – nebe svarbi,
Ar buvo jis prie Volgos,
Plačiojo Dunojaus,
Dniepro ar prie Šiaurės jūros,
Motinėlės Baltijos, –
Visur jo pėdas atmena,
Kartoja žmonės:
Buvo kraugerys...
Vėl prie Juodosios ir Azovo jūros,
Kurioje iki šiol batus dar plauna,
Numinti ir iškleipti
Dar kai kurie namo
Tėvams parnešami.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą