Te niekada neužsimerkia
Tavo mėlynos akelės, –
Jos primena man dangų,
Melsvo ežero bangas,
Virš jūros plazdančią žuvėdrą,
Tekantį srove upelį,
Kuris nuvinguriuoja
Per laukus, pievas žalias…
O. B.
Rašyti komentarą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą