Niekas nekaltas,
Kad gimsta šiokie ir anokie, –
Išauga medis ir kreivai,
Akmenį nugludina upelio srovės,
Čiurlenančios – be perstojo,
Krentančios ir iš aukštai…
Nuo amžių duotas žmogui protas,
Kad pastatytų užtvankas,
Įskeltų žiežirbą,
Uždegtų laužą,
Pakabintų ant jo puodą
Ir kiltų kvepiantys garai…
Tik pats ir esi kaltas,
Jeigu išsipila sriuba,
Lieka alkani vaikai, –
Pats negerai pakabinai…
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą