2022 m. kovo 14 d., pirmadienis

„Požeminės upės’’

 


Gimusiems per karą

Požeminės upės

Taip ilgai tekėjo,

Kad ausys priprato,

Klausėmės, ką sakė,

Nors širdis kentėjo,

Reikėjo tylėti…

Ne tiek daug dar metų –

Daugelis išėjo,

Iš kur nesugrįžta,

Kryželius pastatę

Į dangų žiūrėjome,

Taip ilgai tylėjome,

Vėl karas užėjo…

Dar baisesnis karas, –

Draudžiama kalbėti,

Laukia grotos, narvas,

Iš kurio išėję,

Neturės kur dėtis...

Vienas priešas valdo,

Bombomis užmėtė,

O kitiems –

Tylėti.


Ona Baliukienė

Komentarų nėra: