Kiekvienas paukštis skrenda,
Kiek leidžia jėgos ir sparnai:
Erelis viršum kalnų sklendžia,
O žvirbliui ir visaip gerai,
Nes tupi prie namų,
Peri vaikus ir po palange…
Kiek davė kiekvienam gamta,
Tiek turime jėgų,
Kartais savyje jaučiamės tik žvirbliais,
Nekeliame sau idėjos,
Kad galime daugiau,
Kaip mažytis vieversys,
Kuris užgieda garsiai
Ir jo giesmė į dangų skrenda;
Tada ir sakalas pavydi jam taiklios akies,
Ne tiktai balso,
Savo lizdą iš aukštybių susiranda.
Kas čiulba – visad jaunas,
Kas kyla – tas ir jaudina.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą