Paukščiai laukia inkilų, –
Drevėse – ankšta, vėsu,
Medžiai būna dideli,
Vėjas aukštai supasi,
Nesmagu net ir būry
Pačiame padebesy…
Iš kelių plonų lentų
Tėtis kala vieną, du,
Pririša prie liemenų,
Bus patogu ir smagu,
Kai čia susilauks vaikų,
Pūkuotukų ir raibų.
Tempia slieką į namus,
Laukia, kol vaikai prabus,
Auga greitai, tuojau skris
Pro siauras lentoj duris,
Pamankština sparnelius,
Tikim, jau nebe pražus.
Ar iškėlėt inkiliuką? –
Klausia ir mama, senukas,
Kas pavasarį čiulbės,
Jeigu žmonės nepadės?
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą