Kitos šalies aš neturiu, –
Čia – mano tėvų pėdos,
Senelių kapai
Su rūta žalia,
Kryželiais pažymėti.
Kur bėgčiau –
Jei pamatyčiau karo šmėklą?
Jau esu sena
Ir silpnos kojos,
Bet įmintos gilios pėdos...
Pirma gėlė,
Kaip ašara karšta,
Išdygo ir į dangų stiebiasi,
Parodanti,
Kaip savo tėviškę
Visiems reikia mylėti.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą