Pušelė

 

Pušų sėklos turi sparnelius,

Pavasarį į kelią pasileidžia,

Padaugina miškus žalius

Ir ant akmens į samanas

Ne viena įsirausus auga...

Jos primena ir žmogų,

Kuris palieka – be namų,

Sudegintų per karą,

Pradedantį iš nieko,

Lyg pušelė...

Pirmiausia – kuria laužą,

Valgydina vaiką,

Net ant iškaitusių akmenų

Išsikepą ir paplotėlį mažą,

Tyliai prasitaria:

Viskas – karas.

Čionai ir aš užaugau,

Kaip žalia pušelė.

Ona Baliukienė