Pagalba

 

Daug yra gyvų,

Kurie prisimena,

Koks buvo karas,

Kaip šaudė,

Degino namus,

Vežė į Sibirą

Žmones kolonomis.

Pasikartojo ir nutilome,

Tarsi prieš audrą,

Baisią perkūniją,

O ji – šalia,

Ten žūsta ir dabar,

Ką išgyvenome.

Karo pabėgėliai – visur,

Kur būna karas, –

Maži vaikai,

Netgi be motinų,

Paprašo duonos ir arbatos,

Kad išgyventų dieną...

Dieve, mano,

Ištieskim jiems pagalbos ranką.

Ona Baliukienė