Trys aukščiai
Nuo šaknų iki viršūnės,
Siūbuojamas liemuo
Nelūžta – gyvastis,
Trys laiko skalės –
Praeitis ir dabartis
Kiekvieno mūsų ateitis,
O viena ŽEMĖ,
Kurioje gyvename
Nuo prigimties iki mirties.
Kokia didybė ir galia visatoje,
Kuri sukūrė žemę
Su pragaru jos vidury,
Žmonės ir žvėrys – liliputai,
Aplinkinius stebintys
Nuo kraterio vulkano
Bijodami paslyst ir nugarmėti
Iš kur nebegalėsi niekada sugrįžt.
Ugnis – didžiausia baimė,
Nuo jos vis dėlto priklauso
Ir mūsų ateitis.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą