Mūsų žemė – kamuolys,
Kurį ridena susikibę žmonės,
Linkėdami vieni kitiems
Dar laimingos kelionės…
Saulė – degantis kamuolys,
Kuris apšviečia žemės žmones,
Dainuojančius ir kuriančius,
Vengiančius pykčio,
Prašančius ir iš dangaus malonės…
Mūsų laimė – perlas,
Baltas ir užaugintas
Jūros gelmėje,
Apjuosia kaklą undinėlei,
Nugludintas ir tyras,
Kaip ašara tava,
Kad žūsta kare žmonės.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą