Mėsėdžiai

 

Nuo kada tapo panašus

Žmogus į žvėrį,

Kai jam davė dantis

Ar strėlę?

Pirma medžiojo žvėrį,

Paskui ir nusitaikė

Į save panašų

Šovė supykęs ar tik neištvėręs,

Ar tik iš baimės,

Kad ir pastarasis pirmas

Paleis strėlę?

Nukovęs neša namo žvėrį,

O iš nukauto laša,

Lieka kraujo dėmės…

Kas lieka,

Kai strėlė perveria į jį panašų,

Nebe grobį – žvėrį?

Ona Baliukienė