Verdu pietus ir apsižvalgau,
Kas šaldytuve lieka,
Prisimenu ir pokarį, –
Visas gyvenimas,
Kaip delnas plikas,
Nesusikūriau sau daugiau
Nei kregždė grįždama
Į savo lizdą,
Snape atnešusi
Vaikus penėsianti…
Buvo blokada vėliau,
Bet iškentėme,
Duonos eilėse įpratę buvome,
Skaičiavome ir trupinius,
Kuriuos surinko žvirblių spiečius…
Vėl karas – jis greta,
Ten – tokie patys žmonės,
Gimsta ir vaikai,
Nuo bombų pasislėpę,
Yra ir žuvusių – mažų,
Tėvai didvyriais lieka,
Kad augtų vėl karta,
Nuo okupanto nekentėtų, –
Apie tai šiandien kalbėkime.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą