Pagimdėme ir užauginome vaikus,
Nejutome, kada pasenome,
Retai išeiname ir į laukus,
Negirdime, kaip šaltinėlis alma…
Negalime padėt savo vaikams,
Kai mirties pirštai dureles klebena,
Šaltis sukausto lūpas kiekvienam,
Kai jų nėra šalia, o mes gyvename,
Dėkojam Dievui, kol gyvi,
Ir meldžiamės už juos,
Kai danguje saulutė ritasi
Ir sveikina pavasarį…
Gera gyventi dar su mintimi,
Kad girdi mūsų maldą.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą