Kalbėkime su žmogumi,
Kuris nemato ir negirdi,
Tikėkime kiekvienu,
Kuris turi širdį,
Nors kruopelytę sąžinės,
Kitam gyvam užuojautos, –
Net ir į medį galime
Kas dieną atsispirti…
Kalbėkime visų vardu, –
Kai niekas jau neatsišauks,
Tikėkime ir savimi,
Kad ir dangus mus girdi.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą