Kas bebūtų čia – žemėje,
Kiek bekauktų sirenos,
Mes dainuokim už taiką
Ryte, vakare, dieną.
Karas baisus ir naktį,
Kelia vaikus iš miego,
Glaudžia motinos galvas,
Apsaugoti manančios,
Kad pralėks dar pro šalį
Kulkos ir skeveldros,
Sudraskiusios namą
Ir palietusios sielas.
Kas bebūtų šią dieną,
Tikėkime ateičiai,
Nestatysime sienų,
Nevirsim į akmenį,
Užjausim kiekvieną,
Kuris ir duonos paprašo,
Su duona ateina.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą