Grobikui – ne!

 

Kiekvienas karas

Yra paženklintas mirtimi, –

Kryžiai, antkapiai –

Netgi neužrašyti,

Žuvusių vardai –

Motinų atminty,

Net motinos šalia

Ir per anksti užmigusios.

Karai – visada nuožmūs, –

Vyras – prieš vyrą,

Karalius – prieš karalių,

Ietys, skydai,

Dabar – jau bombos,

Jų skeveldros naikina miestus,

O šypsosi grobikas.

Kas jam – giliai urve,

Kaip vilkas sėdi

Ir taikosi į vaikų širdis.

Kalbėkime, ką matome ir girdime,

Tiktai žmonių valia

Atveria akis

Netgi ir tiems,

Kurie dar iki šiol negirdi.

Ona Baliukienė