Per visą savo amžių
Tiek daug pasakyta,
Bet lieka žodis vis ir tau,
Sūnau...
Pakalbinu gėles,
Dar paukštį,
Kad jis skristų,
Taikos balandžiu
Šiandien pavirtau…
Pakalbinau medžius
Ir paprašiau,
Kad jų nekirstų, –
Kur tūptų paukštis,
Grįžęs iš dangaus,
Kurgi pavasarį ir inkilus įkeltų,
Kaip padėkotų mums varnėnas
Savo giesmele,
Kad būt visiems linksmiau…
Po medžiais esame ir mes –
Tik paukščiai,
Panorę kilti viršum debesų,
Ateina valanda ir nusileisti,
Nes žemė mūsų,
Kaip visų gyvų.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą