Žemė – mūsų namas,
Iš jos medis kyla,
Lapija – šeimyna,
Šildome viens kitą
Šakose susukę
Gražų, stiprų lizdą.
Pumpuru išsprogstame,
Kai dangus sušildo,
Ir gyventi trokštame,
Norim būt laimingi.
Sveiką lapą graužia
Visi parazitai,
Vėjas šaką laužia,
Saustame nukritę.
Medis tik tol auga,
Kol jo šaknys tvirtos, –
Be lapų, šakelių
Po kiek laiko miršta.
Kol tauta laiminga,
Žalia giria ošia,
Kiekvienas lapelis
Bendra kalba švokščia.
Vėl – pavasarėlis,
Saulutė pakilo,
Po senaisiais medžiais
Mažas, naujas kyla.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą