Nudžiuvusį lapelį
Reikėtų nuskabyti, –
Jis trukdo tik jaunimui
Tvirtai įaugt į žemę
Ir saulę pamatyti…
Nauji žiedai po lapais
Pasislepia nuo šalčio,
Nuo vėjo juos pridengia
Netgi menkiausias šapas.
Jauniems maga atgręžti
Savo veidus į dangų,
Nejutęs ir pavojaus
Taipogi nesužino,
Kas yra ir pragaras...
Kol mirtimi nekrikštytas,
Kitų bėdų išvengęs,
Nejaučia kito skausmo,
Kas per pasaulį žengia.
Nudžiuvusį lapelį,
Lyg protėvį, pagarbinau, –
Be jo išnyktų šaknys,
Jų niekas nepridengtų.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą