Kol mažas, nemąstai,
Kodėl močiutė turi lazdą,
Pasiramsčiuodama su ja
Vis tiek dažnai susverdi…
Kol jaunas, nejauti,
Kaip skauda sąnarius,
Kaip sukasi senam galva,
Ieško medelio – įsitverti…
Kaip senas tūpčioja, –
Nes kojas sunkios,
Lyg su svertais,
Dreba ranka,
Kada sieki puodelio,
Kad gurkšnį atsigertum…
Kol jaunas, nežinai,
Kaip temsta, raibsta akys, –
Dangus – toli toli,
Kur skraidžioja plaštakės,
O žemė – taip arti, –
Gal to tau niekas nepasakė.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą