Atmintyje

 

Nėra vaizdų per karą,

Kurie nudžiugintų,

Kažkiek paguostų

Motinos širdelę, –

Žūsta vaikai

Ir suaugę sūnūs,

Paskiau išeina ir su šautuvu

Tėvas, senelis,

Kad liktų nepaliesti namai,

Tenka paaukoti ir jaunystę

Ne vienai dukrelei.

Kraupūs karo vaizdai –

Vien bombų duobės,

Sugriauti namai,

Nėra lygaus ir kelio,

Minų laukai,

Kur nepasėsi jokio javo,

Sekioja čia kiekvieną

Ligos, badas…

Mano atmintyje – tėviškės pakrūmėje –

Juodas kryžius,

Be pavardės ir vardo…

Galbūt ir čia tavo brolelis.

Ona Baliukienė