Nekuriu pasakų naujų, –
Palieku jas buvusiems
Savo mokiniams – penktokams,
Kurie nematė karo iš arti,
Nežuvo tėvas, brolis ir sesuo,
Motina prakeiti neišmoko,
Meldė taikos,
O budelis leipo vis iš juoko.
Sukurtas tik senas gerbiu,
Jose – Pilėnai,
„Laimės žiburys’’
Ant aukštos kalvos,
O šalia – paminklas,
Nekaltų ir nukankintų,
Vienišas dar stovi…
Ant jo – nedaug ir žodžių,
Tik data karo,
Kelios pavardės iškaltos,
O kiti – nežinomi,
Lyg priedėlis palaidoti…
Nebe atkursime ir jų veidų, –
Karas sudegina visus,
Palaidoti, kaip stovi...
Nebe atkursime Pilėnų
Ukrainoje.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą