2020 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

Tuo pačiu keliu

Kaip tyra, gera,

Kai žemė užmiega

Ir apsikloja baltu patalu

Žąsų pūkų,

Brandu per gilų sniegą,

O mokykla vaikystės

Už varstų kelių…

Girgžda po kojomis –

Tai groja ryto speigas,

Žiba žvaigždelės ant pusnių baltų,

Pro apšerkšnijusias blakstienas

Du spindulius regiu, –

Mama ir tėtis –

Prie langų…

Kelias vingiuoja per šilelį,

Krūmokšniai iš pradžių,

Balta laja berželių,

Eglutės, susispietusios ratu,

Kiškių pėdelės,

Sniegenos ant šakų…

Kaip tyra, gera,

Kada po daugel metų

Pabučiavai beeinat tuo pačiu keliu, –

Nebesimatė pravažų dviejų.



Komentarų nėra: