Kaip tyra, gera,
Kai žemė užmiega
Ir apsikloja baltu patalu
Žąsų pūkų,
Brandu per gilų sniegą,
O mokykla vaikystės
Už varstų kelių…
Girgžda po kojomis –
Tai groja ryto speigas,
Žiba žvaigždelės ant pusnių baltų,
Pro apšerkšnijusias blakstienas
Du spindulius regiu, –
Mama ir tėtis –
Prie langų…
Kelias vingiuoja per šilelį,
Krūmokšniai iš pradžių,
Balta laja berželių,
Eglutės, susispietusios ratu,
Kiškių pėdelės,
Sniegenos ant šakų…
Kaip tyra, gera,
Kada po daugel metų
Pabučiavai beeinat tuo pačiu keliu, –
Nebesimatė pravažų dviejų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą