Nubundu su mintimi
Po nemigo nakties, –
Kažko taip trūksta
Prie šalies,
Kalbėtume ir pasidžiaugtume,
Kokia graži diena išaušo:
Saulutė bėga per kalnelį,
Tarsi vėjas nematoma ranka
Per snaiges braukia,
Prilipus prie blakstienų,
Ašara pavirto…
Kaip tu šiandieną,
Kokie prieš akis vaizdai praslinko?
Baigia užakti upės,
Siauri ir upeliukai užsitraukė,
O dangus – pilnas skausmo…
Visada mačiau senatvę,
Bet taip iš arti – nejutau,
Tikėjau pasaka,
Lyg vaikas…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą