Prisėdusi rašau,
Kada užlieja
Džiaugsmo pliūpsnis,
Kai surenku lašus
Nuo plunksnos baltos,
Perpus padalinu savo paveikslą
Ant pirmo plono ledo,
Žibutę prisegu pavasarį,
Ramunę – vasarą
Prie baltos galvos…
Rašau per nemigą, –
Už lango mėnesėlio pjautuvas
Padalina dangų,
Ieškau žvaigždės savos,
O ji vis neparodo
Tikro savo veido,
Slapukauja ir nežinau,
Ką ji apie mane galvos…
Rašau vis apie meilę,
Padalinu ir vieną širdį, –
Joje telpa ir ašara,
Ir begalinė laimė,
Ši diena ir praeitis,
Iš dangaus girdžiu jau aidą,
Tai – mano ateitis...
Iš ten jau niekas
Niekam nerašys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą