Didžiulis nerimas
Užtvindo sielą,
Kai nematai akių,
Negali prisiliest prie rankos,
Apčiuopti pulsą –
Gyvas…
Liga – ne poilsis, –
Esi palatoj vienas,
Aplinkui – svetimi,
Retai užeina slaugė,
Stiklinė – ant spintelės,
Ir šaukštas nepasiekiamas,
Toli…
Atsiveria palatos durys,
Lauki artimųjų,
Pro jas įeina tik baltas chalatas,
Kaukė – didžiulė,
O akių neįžiūri…
Kažką pasako – nesupranti,
Neskausmingas dūris,
Užmiegi valandėlei
Ir vėl į baltas baltas
Lubas žiūri, –
Sutrikdo tik skambutis,
Negali į jį atsakyti,
Nepasikeli nuo pagalvės,
Jėgų nėra – tyli…
Išeina – užveria duris.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą