Netoli namų urveliuose
Per visą vasarą svirpliai
Kas vakarą čirškėdavo,
Paskui girdėdavosi ir papečkyje,
Kaip ir kada ten įsiropšdavo,
Iki šiol dar lieka paslaptis maža…
Mama minko duoną,
Paklodes lygina su kočėlu,
Pagalves dulkina, purena
Prieš pat Kalėdas,
O svirplys – šalia,
Ir ši giesmė taip įsiėdė,
Tarsi į panages rakštis,
Ilgai netraukiama…
Tėvelis peilius dildo –
Paršelis jau užaugęs,
Mama išverda kraujinės sriubos,
Už stalo sėdame,
O iš kažkur svirplys
Savo giesmelę gieda,
Pataiko ir į taktą garo,
Kylančio iki lubų…
Per Kalėdas – visiems
Jauku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą