Gera žinoti –
Man padovanoti vieni metai,
Tarsi rūtų vainikas
Ant baltų plaukų,
Tikėjimas gyvenimo
Menkutėmis dar liekanomis,
Pirmojo šerkšno spindesiu,
Ant garbanų – obels šakų,
Dar vienas spindulys …
Daug snaigių krito,
Ritosi ir metai,
Kalėdų naktį sužibo žvaigždė
Ir nunešė toli toli
Į aukštą dangų meilę –
Likome vieni…
Sunkoka sėstis
Prie Kalėdų stalo, –
Atseka ir atsisėda praeitis,
Vis paima už rankos,
Kasmet naujai suspindi
Ant eglutės rojaus obuolys...
Nurinksiu nuo šakų
Kaip ir prieš daugel metų,
Giliau paslėpsiu ilgesį,
Negrįš, žinau, negrįš, –
Nukrito jau prinokęs
Ne vienas
Laimės obuolys…
Gyvenimas – ne sapnas,
Kada nubusi ir išsisklaidys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą