Laimė aplanko ir išeina,
Nelaimė mina takelius
Ir iš paskos pareina,
Vingiuoja upeliu
Prie kiekvienų namų…
Kaip taikliai pasakyta:
„Gyvenimo tiesioji,’’
O dar skaičiuoji vis dienas
Ir nežinai to posūkio,
Kada užklups tamsa…
Gimei ir pasmerktas numirti,
Galvoji iki amžiaus pabaigos,
Kiek daug turėsi valios,
Tiek daug darbų nudirbsi,
Jei ne vagodamas dirvas,
Tai tvenksi laimei upelius,
Nutiesi tiltus ar perbrisi brastas,
Surasi dar kitus kelius…
Prie upeliuko apsistojau,
O jis vingiuoja gyvate,
Toliau, per pievą,
Atsiveria tiesioji,
Išeina į erdves…
Rašau, rašysiu tau eiles,
O jas skaitys bet kas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą