„Sveikas’’...

„ Labas, kaip tu gyveni, –

Formalūs žodžiai susitinkant, –

Prisėsk už stalo, retokai užeini

Į mano kambarį – neturi vis laiko?’’

Kaip ilgai nesimatėme,

Nesusimąstėme – viskam yra laikas,

Galvojome nuversti kalnus,

O kalnas gi su kalnu

Niekada nesusitinka, –

Sava erdvė ir žemės lopinys

Sulaiko…

Rytais žiūriu pro langą –

Migla skaidosi,

Vakarais užuolaidą nuleidžia

Ir pats laikas…

Kitaip sutinkame savus, –

Už durų neužlaikome,

Jie turi ir antrus raktus,

Lauki, rūpestėlis,

Kad tik būtų sveikas…