Kalbi visą gyvenimą,
O visgi žodžių lieka,
Tikiesi – ryt sakysi
Neištartas mintis,
Į pabaigą gailiesi
Dėl prarastų dienų,
Kas neišsitrina iš atminties…
Atmintyje – jaunystės svajos,
Žalios pievos,
Sėkmė ir nesėkmė,
Skaudžiausios būna dienos,
Kada be garso pravirksti...
Pabaigai sekundės lieka,
Nutyla pažiūrėjęs
Į artimo akis
Ir paskutinis žodis
Neištartas pasilieka, –
Nebeplaka širdis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą