Daugybę kartų per gyvenimą
Atsiduri beviltiškoje padėty,
Bet vis kažkaip geruoju pasibaigia
Ir vėl eini toliau,
Kas bloga pamiršti,
Iki kitos, tokios dienos ateinančios…
Lengva sakyti po nakties,
Kad rytas aušta ir savaime,
Kai neilgai teko
Per naktis budėti
Žiūrint į akis,
Kai paskutinis kvapas,
Lyg atodūsis išeina…
Kol gyvi, pilni vilties,
Susieina ir išsiskiria,
Vienas kitam pasako: „ Mylimas’’,
O einant dviese
Ilgu gyvenimo keliu
Ir visko pasitaiko,
Beviltiškoje padėty atsiduri…
Ar iškęstum, nenueitum nusigręžęs?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą