Mano klaida – ne vieno tavo,
O mūsų abiejų,
Kad laikrodis vėlavo,
Liko neprisuktas,
Kelių dienų…
Kol buvome jauni,
Klaidų ir neskaičiavome,
Klaideles taisėme dar atskirai,
Tarsi akmenėlius,
Juos vandenys skalavo
Ir plukdė upeliu
Lengvai…
Tavo klaidų nepamačiau,
Kai į pakrantę nešė
Srovė raudoną putą,
Kas kirto bangą
Aštriu kalaviju,
Ne tavo klaidos būta,
Bet mūsų abiejų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą