Snaigės išpažintis

 

Skridau žemai

Per pirmą ploną ledą,

Pasipuošiau baltai,

Atspindys – veidrodyje:

Rausvi dar skuostai,

Nepadažyti juodi smilkiniai…

Prabėgo daugel metų,

Paliečiau lūpomis varveklį, –

Skanėstas – iš vaikystės,

Meilės ilgesys

Išliko amžinai...

Kad ir ištirpo ledas,

Saldus be cukraus mūsų –

Tas pirmas bučinys,

Ilgai brandintas, –

Kada nubalo smilkiniai,

Pabučiavai…

Ištirpo širdy ledas,

Nors ir vėliau –

Vis tiek gerai, –

Paraudo vaidas,

Glosto vėjas smilkinius –

Jau baltus...

Lengva snaige virtau,

Tik tu matai.