Keli žingsniai nuo bėdų

 

Su jaunais nebe suspėju,

Su senais – neįdomu, –

Vis tos pačios kalbos

Apie ligas – bėdas,

Pabeldžiu į langą

Pro duris nubėgt nespėdama,

Tilindžiuoju skambučiu…

Ko manęs nesaugai, –

Kojos nebeklauso,

Nepasiekiu pėdų,

Užsirišti batų raiščių

Kartais nebe sugebu,

Pradurtų skylučių nematau,

Kai ant kėdės sėdu,

Šlept – ir ant grindų…

Keliu valgydama šaukštą –

Pataikau į ausį,

Koordinacija prasta,

Sakytum tu,

Kaip gerai – jaunystė įsiklauso, –

Prie senų nepritampu.