Kartais pavydžiu paukščiui, –
Mankštinančiam nuo mažens
Silpnus sparnus,
Palieka lizdą įsitikinęs,
Kada pakils, nežus…
Vėjas plaiksto plunksnas,
Saulė – virš debesų,
Kad taip galėčiau skristi
Pakilusi su jais kartu…
Klausausi mažo paukščio,
Jo nuostabių giesmių,
Bandydama pritarti suprantu, –
Jo privilegija – balselis,
Tyresnis už visų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą