Jaunystės veidrodis
Gražiau parodo, –
Sukinėjiesi ir lieti kūną –
Nė vienos raukšlelės,
Krūtinė stati,
Šukuoji plaukus – žvilga,
Blyksnis akyse,
O kam tas rūbas veidrodyje,
Kol jaunystė priešaky…
Senatvė sėdasi,
Tarsi svečias prie stalo,
Reikia pasipuošti
Ir vėl į veidrodį žiūri, –
Nukabusios ir krūtys,
Kūno oda pabalusi,
Žemyn nukarusi,
Ir smilkiniai balti…
Norisi apsukti veidrodį, –
Kita pusė – juoda,
Tarsi naktis,
Gėda ir į save žiūrėti,
Stengiesi prisidegti,
Kuo po ranka turi,
Kad nematytų artimi…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą