Jauni būnam romantikai, –
Dangus padovanoja meilę,
Pasibučiavimai – tik švelnūs,
Kol miglos nusileidžia…
Būnam drovūs – dar jauni,
Bijojome netgi aistros,
Tarsi nelaimės,
Liko nepasakyti žodžiai,
Pavėluotai suprasta ir meilė...
Esam senatvėje romantikai,
Sekioja žodžiai, neištarti jaunystėje,
Žemė apdovanojo vieną kartą laime,
Žiūrim viens kitam vėl į akis
Ir jose pamatom dangų...
Dieve mano.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą