Kai išgirstu mergelę
Dainoje apie rūtą,
Prarastą vainikėlį,
Nukrenta ašarėlė, –
Gal bara anytėlė…
Prisimenu jaunystę,
Sesių rūtų darželį,
Suskausta ir širdelė,
Kad senos ištekėjo,
Vaikelių neturėjo…
Kai riša prie tvorelės
Žirgą jaunas brolelis,
Prisimenu ir karą,
Kaip guldė galvas
Svetimoje šalelėje…
Kai žiemą rūtą skina,
Menu vieną kaimyną,
Kaip jis nedrąsiai
Ėjo į trobą
Ir pasipiršt mėgino…
Per senas tu, berneli,
Kare tavo dienelės,
Seselės – našlės
Ne savo noru,
Našlaičiais liks vaikeliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą