2020 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

Neužmirštuolių ilgesys

 

Sodiname, kaip svajones,

Rūtų darželyje

Nasturtą ir gvazdiką...

Visur – pamiškėje,

Pievose ir dirvonėliuose,

Pačios pasisėja,

Mėlynomis akimis pažiūri,

Neužmirštuoles iš po smilgų, –

Greitai jas vėjas nupučia,

Lyg nepelnytą ilgesį…

Nespėjau tau priskinti puokštės,

Kelių žiedų prie atlapo prisegti,

Per dieną nužydėjo ir nubiro,

Gležnučiai žiedlapiai,

Primeną ilgesį...

Ir tu galėjai vasarą,

Šakelę vieną nusiskinti, –

Prie juodų garbanų man tiktų

Ir prie akių derėjo,

Nespėjai nusakyti ilgesio…

Neužmirštuolės ir prie ežero žydėjo,

Nebuvo jau jėgų

Melsvų žiedelių skinti,

Vainiko bangomis

Per Jonines plukdyti, –

Degė žvaigždės, kaip akelės,

Šįkart paskubėjo

Neužmirštuolei „ ačiū’’ pasakyti

Už paprasto gyvenimo

Beribį ilgesį.



Komentarų nėra: